Sibiro haiku

Algiukas svajoja palakioti po pasaulį su savo draugu žąsinu Martynu. Netrukus taip ir nutinka, tačiau visiškai kitaip, nei jis vaizdavosi… Ankstyvą 1941 metų birželio rytą pulkas kareivių išverčia Algiuką, jo sesę Dalią, tėtį Romą ir mamą Uršulę iš lovų ir liepia ruoštis kelionėn – taip lietuviai būriais ne savo noru iškeliauja į Sibirą. Kodėl juos ištremia? Kuo jie prasikalto? Kur tas Sibiras? Galybė klausimų dūzgia Algiuko galvoje. Ten, tolimoje, svetimoje ledo šalyje, šeimai tenka išgyventi valgant sušalusias bulves, ašaromis sūdant sriubą ir dainomis šildant širdis. Ten gimsta tremtinių choras „Obuoliai“, ten dainuojant užauga sparnai… kol prabėgus ilgoms dienoms, mėnesiams, metams vaikus iš Sibiro išgelbės „našlaičių traukinys“, o šią istoriją galės pasakoti grįžusieji.