Aušvico arklininkas

Henris Osteris buvo vos penkerių, kai 1933 m. į valdžią atėjo Adolfas Hitleris. Nuo tos dienos jo gyvenimas niekada nebebuvo toks pat. Praėjus vos keliolikai mėnesių, jis atsidūrė pragare – Aušvico koncentracijos stovykloje, į kurią buvo deportuoti visi 2 011 Kelno žydų. Išgyveno tik 23. Henriui teko alinantis darbas arklidėse, kur buvo veisiami nacių žirgai. Čia, tarp gardų, pilnų gyvulių, berniukas stengėsi tapti nepakeičiamas – vien tam, kad turėtų bent menkiausią galimybę išgyventi. Jis kentė badą, šaltį, prievartą ir vienatvę, tačiau laikėsi įsikibęs vilties, kad vieną dieną galės papasakoti savo istoriją.