Neprinokę vaisiai

Hektarų kaimas Lenkijos provincijoje, 1970-ieji. Čia kartu su savo šeima gyvena Violka. Toji šeima – popieriaus fabrike dirbantis ir savo malonumui paukščių iškamšas meistraujantis tėvas, prietaringa ir rūpestinga motina, litanijas po nosimi murmanti močiutė ir praėjusių karų specialistas, krosnininkas bei dainininkas senelis. Komunizmo dantys jau atšipę, bet mokykloje Violka dar piešia tema „Maskva tavo akimis", o po pietų eina į bažnyčią. Ji atkakliai renka degtukų etiketes ir metalo laužą, nes trokšta laimėti mokyklos konkurse. Dar ji laukia popiežiaus atvykimo, svaiginasi, bėga iš svetimų ir iš savų namų, nes pažinimo vaisiai kartūs, o gyvenimas – trikdantis, tarsi bepročių eitynės dykrose. Ateina diena, kai Violka išvyksta studijuoti į Čenstakavą. Čia ji susiduria su naujais iššūkiais. Nuomojami kambariai prisipildo melancholijos...