Baltybė

Žmogus išvažiuoja iš namų be krypties ir tikslo. Jis suka tai dešinėn, tai kairėn, kol galiausiai užklimpsta provėžotame miško keliuke. Ima snigti, temsta ir šąla. Užuot ieškojęs pagalbos, žmogus pasuka takeliu gilyn į mišką. Eina, nepaisydamas tirštėjančios tamsos, nors ir suvokia, kad šitaip elgtis kvaila. Eina, kol priešais jį pasirodo švytinti būtybė. Šis susitikimas yra sapniškas, tarsi atsitiktinis, bet galimai esmiškas. „Rašymas, geras rašymas visuomet tampa vieta, kurioje kažkas nežinoma, kažkas, ko anksčiau nebuvo, ima egzistuoti“, sako kūrinio autorius. „Baltybė“ – tai išskirtinis pasakojimas apie ribą tarp gyvenimo ir mirties.