Ateina berniukas

1980-ieji, Gvangdžu, Pietų Korėja. Ilgą laiką kentėję valdžios priespaudą, žmonės pradeda protestuoti. Nors jų maištas beginklis, jis numalšinamas žiauriais metodais. Įsivyravęs visuotinis klaikas paveikia kiekvieną. Jaunuolis dairosi savo bičiulio Dongho – gyvo ar mirusio; kūną apleidusi sąmonė nori rasti atsakymą į klausimą, kodėl viskas taip susiklostė; priespaudoje gyvenanti tauta ieško savo balso. Neišvengiamai visi susiduria su netektimi, susidorojimu, cenzūra ir visa apimančiu siaubu. Tragiškų įvykių pasekmės atsiskleidžia pažvelgus į Donghui artimų žmonių gyvenimą: vieni pasirenka mirtį, kiti kovoja su cenzūra, treti atsiriboja nuo viso pasaulio – širdgėla kolektyvinė, tačiau kiekvienas su traumine patirtimi dorojasi savaip. Net ir prabėgus keturiasdešimčiai metų sukilimas tebėra skaudi, neišdiskutuota ir iki galo nesuprasta tema.