Koplyčia

Leonardas Gražys – pripažintas architektas, Nacionalinės premijos laureatas, sėkmingas verslininkas. Netikėtai žuvus dukrai, jo gyvenimas pasikeičia, ir buvusi realybė susvyruoja. Egzistuodamas kažkur tarp praeities šlovės ir dabarties tuštumos, jis sulaukia neįprasto prašymo – suprojektuoti koplyčią žuvusiam užsakovų sūnui atminti. Net komplikuotas santykis su tikėjimu architektui nesutrukdo pasukti dievoieškos ir išganymo keliu. Pasirodo, ši dvasinė kelionė labiausiai reikalinga ne Leonardui-architektui, bet Leonardui-tėvui, žmogui, praradusiam dukterį. Vaiko netektis – jautri ir subtili romano ašis – paskatina Leonardą Gražį užduoti esminius gyvenimo klausimus. Galiausiai užsitęsęs gedulas, alkoholis, negebėjimas susitaikyti ir atleisti virsta dvasinės ramybės paieškomis bei savos vidinės koplyčios statybomis.